Renginys „Neįgalus-Jis kitoks?"

Neįgaliesiems neretai sudėtinga išreikšti savo pageidavimus, išsiaiškinti savo galimybes,  todėl tinkamai organizuota ergoterapeuto ir aplinkos, supančios neįgalųjį veikla ypatingai veiksminga neįgaliųjų socialinės integracijos priemonė.LSMU ergoterapeutų draugija, švęsdama ergoterapijos dieną, į savo renginius įtraukia kuo platesnį įvairaus amžiaus asmenų grupes. Ir kasmet pastebi vis didesnį susidomėjimą net tarp moksleivių.Jau ketvirti metai ergoterapeutai aplanko mūsų ketvirtų klasių mokinius, pasakoja apie savo darbą, supažindina su neįgaliųjų socialine atskirtimi dėl jų traumų ar ligos.Po renginio vaikai piešia piešinius, kuriais ergoterapeutai papuošia savo šventę.

Vaikų mintys po renginio:

• Pirma mintis – gailestis, norisi paguosti…
• Graudu labai buvo žiūrint filmuką, norisi apkabinti, padrąsinti, pasakyti, kad viskas dar pataisoma...
• Graudu, gaila, norisi padrąsinti ir pasakyti – būk stiprus, tu gali tai padaryti..
• Jei pažinočiau tokį vaiką norėčiau su juo draugauti, padėčiau jam visur..
• Sakyčiau jam, kad viskas bus OK, aš mačiau kaip gydytojai pataiso tokius žmones papuolusius į tokią bėdą..
• Dabar geriau suprasčiau kaip jie jaučiasi, kaip bendrauti, padėti jiems..
• Galvoju – norėčiau būti tuo gydytoju, juk taip reikalingi jie..
• Baisu, jiems tai turėtų būti baisiai baisu, bent iš pradžių, paskui tai gydytojai padeda, moko kaip daryti ir kaip nedaryti.
• Jei būčiau suaugęs žmogus, jau dabar norėčiau padėti neįgaliems kaip savanorė, mano sesė yra savanorė. Ji buvo Prancūzijoje.
• Gerai, kad pamačiau ir daug sužinojau, tai jei namuose atsitiktų tokia bėda, tai žinočiau kad viskas bus gerai, galėčiau nuraminti mamą, kad daktarai gali padėti...
• Niekada nebešokinėsiu į vandenį nuo lieptelio kaime...
• Na, per gatvę dabar tai tik per perėją ir atsargiai, nenoriu būti su ramentais..